nuokirtuolė

núokirtuolė (dk.) sf. (1), nū́kirtuolė (ž.) (1) nukirsto medelio pasiliekantis galas, kelmelis: Neik basas, ten daug nū́kirtuolių – pasibadysi kojas Grg. Apminkštys dalgis, o ėmė gerai: nelinko nė į nū́kirtuoles Štk.